Aplinkosaugos bylose Lietuva vis dar renkasi ne europinį mąstymą, o sovietinį refleksą

Aplinkosaugos bylose tikrasis rezultatas turėtų būti ne antraštė apie milijonus, o švaresnė upė, sutvarkytas sklypas ar atkurta pažeista teritorija. Didelė žala aplinkai turėtų reikšti vieną aiškų prioritetą – atkurti tai, kas buvo pažeista. Tačiau Lietuvos praktika dažnai rodo kitą instinktą: pirma skaičiuoti, vėliau bylinėtis ir tik tada svarstyti, ar aplinką apskritai dar galima atkurti. Būtent čia ir prasideda esminė takoskyra tarp europinio ir postsovietinio požiūrio.