Renatos sūnų pražudė liga, su kuria kovoja ji pati: jis ieškojo pagalbos, bet aplinkiniams buvo nusispjauti

„Jis turėjo ateities svajonių, norėjo gyventi, bet depresija paėmė viršų ir jį pražudė – jauną žmogų, kuriam tebuvo 21 metai. Jis prašė pagalbos, bet jos nesulaukė“, – apie savo sūnų Arturą pasakoja Renata, kuri pati su depresija gyvena jau šešiolika metų. Ji puikiai pažįsta šią ligą – kaip savo penkis pirštus, bet lemtingu metu ją ir sūnų skyrė 2 tūkst. kilometrų. Kitų – nepažįstamų žmonių, buvusių šalia – tada visai nejaudino, kad Arturas paskutinėmis savo gyvenimo dienomis jautėsi labai prast