Po patirtos tragedijos kalėdaičio laužymas šeimoje tapo prietaru: brolis Astijus paaiškino tikrąją tradicijos reikšmę

1997 metų Kūčios. Dvi šeimos susėda vakarienės, laužia kalėdaitį. 20-metį ką tik atšventusiam pusbroliui tarp pirštų lieka vos trupinėlis. „Va kiek mažai man liko gyventi“, – netikėtai ištaria jis, o lygiai po mėnesio, sausio 24-ąją, žūsta autoavarijoje. Ta tarsi lemtingai nuskambėjusi frazė taip įsirėžė artimųjų atmintim, kad pakreipė Kūčių tradicijos ašį: daugiau kalėdaičio nebesidalijome – kiekvienas suvalgydavome po saviškį.